Pradžia Vilniaus universitete
Vytautas į upių deltų ir pajūrio turizmo sritį pateko studijuodamas Vilniaus universiteto Geografijos fakultete. Jau bakalauro studijų metu jis pasirinkosi Šventosios upės žiočių geomorfologiją – temos, kurios jam sugrįžo ir grįš dar daug kartų per ateinančius dešimtmečius.
Studijų metais pradėjo savanoriauti Lietuvos gamtos tyrinėjimo institute. Pirmą kartą vadovaudamas turizmo grupę Palangos šilo teritorijoje, jis suprato – tai yra jo darbas. Ne tik mokslas. Ne tik įmimas žinios. Vadovavimas žmonėms į gamtos širdį.
Magistrantūra ir sertifikacija
Baigęs bakalauro studijas 2005 m., Vytautas iš karto tęsė magistrantūrą. Jis apsigynė darbą, skirtą Šventosios ir Nemuniš deltų kompleksiniam tyrinėjimui. Tai nebuvo tik akademinis pasirašymas – tai buvo žemėlapis jo būsimam darbui.
2010 m. jis tapo sertifikuotu gamtos maršrutų vadovu. Nuo to laiko – daugiau nei pusę dekado vadovavo žmonėms po Lietuvos gamtos perlus. Ir mokė kitų tai daryti. Iki šiol jis yra mokęs daugiau nei 50 kitų vadovų, kurie dabar vadovauja savo grupėms.
Fokusas į pensijininkų turizmo saugumą
Vytautui ypač rūpi pensijininkų turizmą padaryti saugų ir prieinamą. Tai nėra tik geras tikslas – tai jo mokslinė specialybė. Jis sistemingai tiria maršrutų sudėtingumą, fizinių jėgų reikalavimus, sezonines rizikas ir žemės paviršiaus pokyčius, kurie gali paveikti senesnius žmones.
Daugiau nei 18 metų jis tiria, kaip upės delta keičiasi per sezonus, kaip žemė greitai keičiasi, o vanduo atlieka savo darbą. Šitos žinios – jis naudoja tiesiogiai. Kai jis vadovauja grupei prie Šventosios žiočių, žino kur yra paslaptingos duobės, kur nusako žemė, kur vanduo pavojingas. Jis žino, nes studijuoja tai nuolat.
Akademinis žinojimas + praktinė patirtis
Savo darbe jis derinasi tarp akademinio žinojimo ir praktinio supratimo, kurį įgijo vadovaujant tūkstančiams žmonių. Tai yra reta kombinacija. Jis gali paaiškinti geomorfologinius procesus, bet dar svarbiau – jis gali pasakyti jums, kur žengti, kur sustoti ir kada grįžti.
Jis mano, kad kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus, turėtų turėti galimybę pažinti mūsų natūralią paveldą iš arčiau. Todėl jis rašo. Todėl jis moko. Todėl jis vadovauja.